Kodėl jis nenori vesti?

Liepa T. Raškevičienė

Altoriaus kaip velnias kryžiaus vengiantis vyras – senas moterų galvos skausmas. Net 73 proc. ištekėjusių moterų prisipažįsta dariusios spaudimą jas vesti. Nors bandymų prisaikdinti vyrą mylėti amžinai žmonijos istorijoje būta įvairių – nuo senučių užkalbėjimų iki labai keistų vesti verčiančių įstatymų – psichologai pusiau juokais, pusiau rimtai sako: lengviau rasti vyrą, norintį vesti, nei vedybų nenorintį vyrą priversti duoti santuokos įžadus. Kodėl kai kurie vyrai nenori vesti ir kokios moterys tampa žmonomis?

Ar vedybų baimė – liga?
XXI a. ir taip ilgas įkyrių baimių sąrašas buvo papildytas dar viena liga – gamofobija. Taigi, vieni žmonės bijo uždarų patalpų ar gyvačių, kiti – vedybų. Patologiškos baimės yra stipresnės už sveiką protą, tad vedybų baime sergantis vyras baidosi moterų, pasimatymų, o kartais – pabėga nuo altoriaus taip ir neišdrįsęs pasakyti „sutinku“ (primenu Nikolajaus Gogolio kūrinį „Vedybos“ ar Henry Fieldingo knygą „Bridžitos Džouns dienoraštis“). Kažkur giliai jis nutuokia, kad jo vieta – ne prie altoriaus, o gydytojo kabinete. Žinoma, nederėtų šios diagnozės tarsi etiketės klijuoti kiekvienam, jums taip ir nepasipiršusiam: dažniausiai neįvykusių piršlybų priežastis yra ne vienas žmogus, o sudėtinga dviejų žmonių tarpusavio sąveika. Pavyzdžiui, vyras tikisi deramos pagarbos jo vyriškumui, o šiuolaikinė emancipuota moteris net per sukąstus dantis negali pakuždėti: „Ačiū, kad esi...“
Kada įvyksta piršlybos? Net 73 proc. susituokusių asmenų teigia, kad antroji pusė tapo jų gyvenimo centru per pirmuosius devynis draugystės mėnesius, todėl dažniausiai įsipareigojama nuo draugystės pradžios praėjus vos 6–12 mėnesių. Tiesa, oficialiai pasiperšama maždaug po pusantrų metų. Įdomu tai, kad tikimybė, jog vyras pasipirš po trejų su puse metų draugystės, ima sparčiai mažėti. Galbūt tai paaiškina gana dažną reiškinį, kai daugybę metų kartu praleidę partneriai staiga pasuka skirtingais keliais, sutinka jiems iš tiesų artimos sielos antrąją pusę ir... visų nuostabai, nieko nelaukę susituokia? Nes tapo vienas kito gyvenimo centru.

Kokios moterys tampa žmonomis?
Nors vyrus patraukia moters išvaizda, peršasi jie... moters charakteriui. Tai puikiai paaiškina, kodėl žavios, bet gana laisvu elgesiu pasižyminčios merginos taip niekuomet ir neperžengia altoriaus slenksčio (arba ten patenka neįsivaizduojamais aplinkkeliais). Tenka nuvilti visas apsinuoginusias vakarėlių liūtes: tik 7 iš 2 000 vyrų teigia, kad, kai jie pirmą kartą sutiko savo sužadėtinę, ši vilkėjo labai seksualią aprangą. Pasirodo, dauguma vyrų nusprendžia, ar moteris yra tinkama santuokai, per... pirmąsias dešimt pažinties minučių!
Apklausos rodo: dauguma ką tik susižadėjusių vyrų teigia, kad išrinktoji juos patraukė savo energija ir optimizmu. Dažniau išteka moterys, kurios per pasimatymus mažiau nerimauja dėl savo įvaizdžio ir daugiau rūpinasi smagiu laiko praleidimu; per pirmąjį pasimatymą vengia lytinių santykių; yra draugiškos, teigiamos ir nuoširdų susirūpinimą vyro gerove demonstruojančios moterys. Taigi, patarimai, kaip vartyti akis sutikus potencialų jaunikį – mažai efektyvūs. Taip, kažkuria prasme vyrams jų žmonos yra tarsi trofėjai – jie mielai jas demonstruoja kitiems. Dauguma jų teigia, kad sužadėtinė – tai moteris, kurią pristatant savo artimiesiems apima pasididžiavimo jausmas. Bet tikrai ne dėl kojų ilgio ar liemens apimties. Vyrai mieliau veda moteris, kurios lengvai įsilieja į jų pasaulį ir geba jame prisitaikyti. Jie veda tas, kurių religinės ir politinės pažiūros, vertybės, socialinis ir ekonominis statusas yra panašūs į jų.
Stipriosios lyties atstovai kur kas mažiau linkę vesti moteris, turinčias daug bičiulių vyrų, nors jos kur kas geriau už kitas išmano vyrų poreikius – todėl santuokiniame gyvenime joms lengviau. Rečiau išteka tos, kurios per pirmuosius šešis pasimatymus pirmos prabilo apie santuoką ir vaikus, o vyrų atžvilgiu nerealias viltis puoselėjančios moterys dažniausiai lieka vienos...

Kokie vyrai žengia prie altoriaus?
Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad apie 50 proc. vyrų, išgirdusių frazę „Vesk mane arba skiriamės!“, pasirinko skyrybas. Taigi, ultimatumai gali paskatinti pulti ne prie altoriaus, o į kito vyro glėbį. Jei tai tiesa, žmonijai nuo to tik geriau. Kam reikalingos nelaimingos santuokos? Paukštelį narvelyje galima nusipirkti ir gyvūnų parduotuvėje.
Nustatyta, kad vyrai, pirmieji prabilę apie santuoką, kur kas labiau linkę pirštis. Žinoma, pasakymas „Aš nesu pasiruošęs vedyboms“ nereiškia, kad frazę ištaręs vyras niekada neves apskritai. Galbūt jis tam per jaunas? Remiantis statistikos duomenimis, įsipareigojimų laikotarpiu galima laikyti 28–33-iuosius vyro gyvenimo metus. Tikimybė, kad 37-erių ir daugiau metų sulaukęs vyras pasiryš vesti, gana menka. Tiesa, kartą santuokinio gyvenimo jau ragavę vyrai, kuriems per keturiasdešimt, linkę tuoktis antrą kartą. Nemažai vyrų pradeda mąstyti apie santuoką tuomet, kai vienatvė tampa nebepatogi. Kaltinti jų dėl patogumo ieškojimo nederėtų, nes tai būdinga ne tik vyrams, o žmonijai apskritai. Be to, vyrų biologinis laikrodis nepaliaujamai tiksi. Laikrodžiui mušant dvyliktą užklumpa mintys apie vaikus.
Įdomu, kad neseniai draugų vestuvėse atšokę vyrai vis dažniau ima tvirtinti, jog sutikę rimtą moterį pagalvotų apie vedybas. Tai dar ne viskas – vyrai, kurių draugai ir broliai vedė pastaraisiais metais, dažniau veda patys. Deja, tai primena žaidimą „O jūs, vaikai, taip darykit, kaip Jurgelis daro!“. Ir tokių santuokų sėkmingumą reikėtų nagrinėti atskirai.

Kodėl vyrai nenori vesti?
• Jie gyvena pakankamai intensyvų seksualinį gyvenimą. Tad kam pirkti karvę, jei pieną dalija nemokamai?
• Jie nori išvengti skyrybų ir finansinių nuostolių. Kaip racionalus žmogus gali pamiršti bauginančią statistiką, kad neišyra tik pusė visų santuokų? Nebent tas racionalus žmogus – labai įsimylėjęs...
• Jie laukia, kol pasijus subrendę vaikams. Kiekvienas žinome, kuo baigiasi nebrandiems tėveliams – Lietuvoje skyrybų iniciatorės dažniau būna moterys, kurios maždaug kas penktą vaiką renkasi auginti vienos.
• Jie baiminasi, kad santuoka pareikalaus daug pokyčių ir kompromisų. Kas drįs ginčytis, kad ši baimė nėra pagrįsta?
• Laukia, kol sutiks iš tiesų jiems artimos sielos partnerę. Tik nereikia įsižeisti – ir jums pačiai su artima siela praleisti gyvenimą būtų kur kas smagiau...
• Jie susiduria su socialiniu spaudimu tuoktis. O žmonės, kuriems patinka kažką daryti per prievartą, įrašyti į Raudonąją knygą.
• Jie nenori vesti moters, kuri jau turi vaikų. Tai labai didelis iššūkis ir negalima kaltinti vyro, suabejojusio savo jėgomis.
• Pirmiausia jie nori pastatyti namą, o tada – kurti šeimą. Ar galima tokį vyrą apkaltinti atsakomybės stoka?
• Jie nori kuo ilgiau mėgautis laisve. Jei vyras nėra pasirengęs santuokai, tapatina ją su laisvės atėmimu. Juk kalėjimo prižiūrėtojos vaidmuo jūsų nedomina?
• Jų požiūris į santuoką yra neigiamas. Jei vyras vaikystėje patyrė tėvų skyrybų skausmą, tikėtina, kad santuoka jam asocijuojasi ne su vyro ir moters sąjunga, pašvęsta tam, kad puoselėtų kai ką daug didesnio už save (šeimą), o nuolatine tarpusavio kova...
• Jie yra mamytės sūneliai. Galbūt jūsų raidos etapai nesutampa? Vyriškis dar priklausomas nuo tėvų, o jūs – jau savarankiška būtybė?
• Jie negali pamiršti skaudžios ankstesnių santykių patirties. Galbūt praėjo per mažai laiko po jo santykių su profesionalia širdžių ėdike?
• Jie bijo įsipareigoti ir prisiimti atsakomybę. Galbūt jūsų draugas paprasčiausiai neskuba suaugti?

IŠNAŠOS
Vyrus patraukia moters išvaizda, bet peršasi jie... moters charakteriui.
Vyrai, kurie pirmieji prabyla apie santuoką, kur kas labiau linkę pirštis.
Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad apie 50 proc. vyrų, išgirdusių frazę „Vesk mane arba skiriamės!“, pasirinko skyrybas.
Dažniausiai neįvykusių piršlybų priežastis yra ne vienas žmogus, o dviejų žmonių tarpusavio sąveika.

---------

PRAMOGINIS TESTAS „Ar jis pasiruošęs vesti?“
Prie kiekvieno teiginio pažymėkite, ar su juo sutinkate.
a) Pastebėjau jį kalbant apie dalykus, kurių vėliau neįgyvendino: pavyzdžiui, romantiškas mūsų atostogas Balio saloje.
b) Kartą gavau žinutę, kad jam labai patinka savo lovoje jausti mano kvapą.
a) Kartais jis sako, kad gyvenimas yra neteisingas.
b) Girdėjau jį sakant, kad planuojant išlaidas labai rizikinga viską skaičiuoti mažiausiomis kainomis.
a) Jis jau porą metų šneka, kad kitais metais pradės nuosavą verslą.
b) Jis visada žino, kiek pinigų yra jo sąskaitoje.
a) Kai jam nesiseka, jis praranda humoro jausmą.
b) Mintimi apsigyventi kartu jis pasidalijo pirmasis.
a) Jis dažnai sako, kad „Tai padaryti nebus sunku“, nors nėra to daręs.
b) Jo viena mėgstamiausių frazių: „Aš žinau, kad viskas bus gerai.“
a) Kai netyčia jo lovoje palikau savo naktinius, jis pasisiūlė kuo greičiau juos man atvežti.
b) Pastebėjau, kad jis mėgsta sakyti: „Šito pažadėti tau negaliu. Pagyvensime – pamatysime.“
a) Kartą jis papriekaištavo, kad nuolat pas jį pamirštu savo daiktus.
b) Net esant sunkioms gyvenimo situacijoms jis visuomet įžiūri šviesiąją pusę.

Jei dažniau sutikote su b) teiginiais, greičiausiai vyras yra racionalus optimistas, nebijantis įsipareigoti. Racionalumas, optimizmas ir drąsa – vedyboms subrendusio jaunikio savybės.
Jei dažniau pasirinkote a) teiginius, turbūt šio vyro kalbos gana retai virsta darbais, o baimė įsipareigoti – didesnė už pasirengimą vesti.